- didžpinigis
- didžpinìgis, -ė smob. (2) Vlkv žr. didžiapinigis: Teisybė, yra čionai keletas bankų, prigulinčių didžpinigiams VŽ1904,11. Šykštūs tie didžpinigiai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
didžpiningis — didžpiniñgis, ė smob. (2) žr. didžpinigis: Tas ponas yra didžpiniñgis, t. y. tur daug pinigų J … Dictionary of the Lithuanian Language